Savęs pažinimo praktika
Gegužės 12d. 11 val. Žmogaus Studija
Vasario 16-osios g. 3-304, IIIa. Panevėžys
Daugelis žinome jog egzistuoja Šventieji, Guru, Mokytojai, kuriuos dar kai kas įvardina Nušvitusiais (Prabudusiais) žmonėmis. Ir mums sunku patikėti ar įsivaizduoti jog Nušvitusiu įvardinamas žmogus gyvena tarp mūsų kasdienį gyvenimą, arba juo galime būt (esame) kiekvienas iš mūsų.
Tad jus visus kviečiu Prabudimui - visų pirma tai bus sekmadienio rytas, kai gali tingėti keltis, kita graži prasmė, jog taip - mes galime Prabusti. Nes iki to
Mes
Ieškome, klystame, nerandame...
Nusimename, bandome, nusiviliame...
Netikime, kenčiame, pasimetame ... ... ...
O kažkas jau gyvena Laisvas, Paprastas, Nuoširdus, Atviras .
Sekmadienio ryto susitikime bandysime atpažinti Kas tai Yra –Prabudimo Būsena
Iš kur ir kaip kyla mintys
Kada ir kaip jaučiu „Save“
Tyrinėsime Stebėsime Pažinsime „Save“
Žadinsime rytą!
Susitikimui pakviesta Aurelija Pociutė, fotografuojanti, piešianti, rašanti eiles, atliekanti masažus, užsiimanti tuo, kuo gali užsiimti kiekvienas mūsų, bet ... ir tiesiog būnanti tuo, kas yra. Jos patirtis mums gali padėti rasti atsakymus arba nurodyti kryptį patyrimui.
Dar skanausime arbata ir gardumynais, galbūt dalinsimės įspūdžiais, pabūsime kartu nuoširdžiai bendraujant. Galite atsinešti savo mėgstamų gardumynų ir pavaišinti kitus. Susitikimas neformalus, nežeidžiantis kito asmens įsitikinimų, religijos ar filosofijos.
Dar Ryte 9 val. Vyks nemokamas Dervišų jogos užsiėmimas. Galite sudalyvauti!!!
UŽEIKITE Į „SAVO“ PASAULIO ERDVĘ
Prašau pranešti apie dalyvavimą: rita@zmogausstudija.lt . tel. 8682 60221
Susitikimas vyks nesiekiant materialinės naudos, prašome palikti jums patrauklią sumą patalpų nuomai.
Tikiu, jog išsinešime dalelę LAIMĖS...
Informacinį pristatymą parengė Žmogaus studija
Kiekviename…
Aš
susimąsčiau, kaip gali kiekviena gyva būtybė žinoti apie
dieviškumą,
neturėdama To savyje nors
mažutės kruopelės?
Kaip kūriniai randa ramybę ir džiaugsmą?
Atėjo atsakymas: viskas išeina iš Manęs.
Aš kiekvienoje malonėje, svetimšalyje,
negandoje, ydoje, draugų pokalbyje,
perduotame paslapčia pašnibždomis į ausį,
baziliko prieskoniniame kvape, nulemto
besikeičiančio kaip oras tavo “noriu”,
maldoje, meilėje – viskas išteka iš ČIA,
ir grįžta į ČIA. Lapas, stiebas, žiedelio taurė,
poveikis ir pasekmės – visi sapnai sugrįžta Prabudimui…
/Bachaudin Valad (1152-1231 m.)/
Iš Aurelijos užrašų:
Kadangi visi nori nubusti iš kažko stengdamiesi ir atlikdami įvairias praktikas, skaitydami ir panašiai ir
panašiai, tai turiu nuliūdinti… Pabudimo vyksmas yra malonės aktas. Neįmanoma jo sužadinti patiems,
neįmanoma kaip nors jam pasiruošti ar paskatinti jį sukauptais nuopelnais. Nėra jokios loginės veiksmų
sekos, vedančios link pabudimo, nors protui tai, žinoma, labai patiktų.
O kodėl visi, kurie ieško kažko, kaip nubudimo, paprasčiausiai todėl, kad ieško laimės kitur, ieškojimas
yra kelias iki žinomo rezultato, ir kai jau protas ir ego manys, kad jau nubudo, nebereikės nieko ieškoti,
laimingi pasijus, nes baigėsi ieškojimas kažko, ko net nėra kitur. Visi paprasčiausiai ieško laimės,
džiaugsmo, pilnatvės kitur, bet net negali to pajusti savyje. Kas ir yra tik mumyse.
Neieškokite laimės. Jei ieškosite, nerasite, nes pats ieškojimas yra laimės priešybė…Kai jaučiatės
nelaimingi, tas jausmas nustelbia mums įgimtą gerovės ir vidinės ramybės būseną – tikrosios
laimės šaltinį. O pats “Nelaimingumas” yra tik ego sritis, kuri priešinasi šios akimirkos vyksmui.
Vyksta dualumas, kai “AŠ” neprivalau to daryti, tai “MAN” neteikia džiaugsmo, aplink “MANE” vieni
nesusipratėliai ir panašiai. Jei yra gebėjimas matyti viską aplink tik ne gyvenimą tokį, koks jis yra, vyksta
vidinis konfliktas. Nėra taikos ir ramybės su savimi ir gyvenimu. O gyvenimas tai ir yra tas pats, ką
laikome “savimi”. Viskas, ką ego mato, neegzistuoja. Tai yra idėjų maltuvė. Gyvenimas savęs nesistengia
pamatyti, jis tiesiog vyksta be jokių priežasčių, be jokių pastangų. O “MES” jei ką nors darome, manome,
kad tai yra “MŪSŲ” pastangos, “MŪSŲ” nuopelnai… nėra MŪSŲ…
Kuo greičiau prikabiname žmonėms, daiktams ir situacijoms etiketes, tuo skurdesne ir be gyvybės tampa
tikrovė, MES liaujamės regėję stebuklą, nepaliaujamai vykstantį aplink MUS ir mumyse…
Leiskime viska vykti taip kaip yra, neklausiant kodėl, negalvojant, kokia iš to nauda MAN… nesvarstant
kokia viso to prasmė, nes prasmės nėra. Yra tik gyvenimas, tyla, ramybė, tuštuma, džiaugsmas, pilnatvė
ir taip toliau… bet tai nėra mūsų patyrimas. Nes nėra kas galėtų kažką patirti, nėra patiriančiojo,
yra tiesiog PATS PATYRIMAS be nieko kito. Paprasčiau tariant DŽIAUGSMAS savęs nepatirs, nes jis
negalvoja, kad jis yra džiaugsmas, jis tiesiog būna ir to užtenka. O tas, kas mano, kad patiria džiaugsmą
neegzistuoja kaip asmuo. Tai yra susitapatinimas su tuo, kas asmenybei nepriklauso, kadangi dar kartą
kartoju, jos nėra.Gyvenimas Lengvas Egzistavimas be mūsų… Ir faktas yra tas, kad gyvenimas yra, o “mūsų” išvis nėra.
būkime ir negalvokime kodėl. Kai ateis tikrasis suvokimas, nebekils jokių klausimų, visos idėjos,
koncepcijos išnyksta… nebelieka nieko. Tik GYVENIMAS toks, koks jis yra. Ir nebūtina siekti būti kažkuo,
kuo manome, kad nesame. “MES” esame, kas esame be “savęs”(susireikšminimo, susitapatinimo, kad čia
tik aš viską darau). Tai yra tikriausia.
